- išvalka
- ìšvalka sf. (1) Š, Nd, išvalkà (3b) Klt, Sld 1. kas išvelkama, ištraukiama (pvz., iš ežero): Bengant ìšvalką traukti, praplyšo tinklas J. Tinklų ìšvalka BŽ562. Tinklą ištraukė, išvilko, jam visą ìšvalką (valksmą) pardavė JII23. Išvykdavo jie į ežerus, upes ištiesti tinklų ir traukti gausių išvalkų rš. Artojai degino išvalkas – sausą kerotą aklę, nublankusią plūšingą šerytę rš. 2. eketė, pro kurią tinklą išvelka, ištraukia: Žuvinykai traukia tinklą su žuvim pro ìšvalką Klt. Kumelius (medžius, prie kurių pririša tinklo šakas) pritraukia pri ìšvalkos ir iškela tinklą į viršų – teip žvejo[ja] žiemą, užšalus ežerams Šts. Iškirsk ìšvalką, čia leisme tinklus Ktk. Suka išvalkõj tinklą Lkm. Sėmė išvalkoj vandenį ir prigėrė Ign. Net juoda prie ìšvalkos žmonių, atejusių žuvų iš ribokų nuspirkt Vj. Ìšvalkas šakom apkaišo (tuo paženklina, kad kas nors nepastebėjęs neįkristų) Trgn. Parnakt ìšvalka ažušalo Ktk. Ìšvalka – lede iškirsta skylė, pro kurią klipis ištraukamas Prk. Ìšvalka, kur įleidžia ir ištraukia tinklą iš po ledo J. Išvalkos kampas FrII472.
Dictionary of the Lithuanian Language.